Godžiai rankas iškėlę į viršų
Kamienas kamienan alksniai sustoję
Pagauna meilę tarp savo pirštų
Nuo josios apsvaigę giesmes giedoja
 
Augti, kovoti ir siekti
Gyvenimas, šokio pripildytas
Žmogus, palinkęs prie lango
Širdies balsas liko nutildytas
 
Ar užaugs, kovos, ar pasieks?
Ar širdis dar ištars savo žodį?
Rankomis grindis tik lytės
 
Štai ta širdis, – pasiimki