trys mandarinai

kažkada likau labai įskaudinta
gal tuomet, kai mane išmetė iš mokyklos
ar kai vaikai valgė mandarinus, o man nebeliko
tų gelsvų kamuoliukų iš dėdės Simo kioskelio
ne tada, kai mane išsivedė čigonės
ne tada, kai pirmą kart pamačiau
graikinius riešutus
praėjusio keliauninko saujoje
ne tada violetiniai vakarai
sužybėjo lauko našlaitėmis
o džinas miegojo ant klėties užsilikusiam butely
ne tada pravirkau
pirmąjį kartą
ne tada atslūgus potvyniui
regėjau išnirusį, atrodė, kad rojaus, krantą
 
žmonės svaidėsi akmenukais
tarsi žaistų stiklo karoliukų žaidimą
jie nešiojosi kaukes, tarsi kasdien išeitų į teatrą
ir šoktų gulbių šokį, kai smulkiai nuo gudobelių lyja
tu nustebsi, kiek manyje užsilikusių vasarų
kiek daug nuėjusių minioje pėdsakų
ir to, kas vadinama saule.
 
kažkada pasislėpiau devintam kambary
po dešimtuoju užraktu
stebėjau žmonių aistras ir dorybes
ir pro šalį bėgusį gyvenimą
kai kurie manyje išvydo gėrį, kai kurie siūbuojančią lauke
ant klevo šakos Valpurgijos raganą
viską kūrė vaizduotė
žinojau, jų mintys audringos
aš tiesiog mažam, kniaukiančiam
prie lango kačiukui
atnešdavau gerti
nemokėjau bendrauti
 
neieškok manyje blogio
jo ten nėra
tai tiesiog nemokėjimas žaisti
visiems priimtinomis kortomis, visiems priimtinomis
kaukėmis
nusistovėjusių gyvenimo žaidimų.
kai žmogus gyvenime lieka už borto – jis iškeliauja į Šiaurę.
 
crepuscolo

2019-08-06 18:43:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2019-08-06 20:23:06

Gyvenimas tuo ir įdomus, kad yra sudėtingas. Kai žmogus lieka už borto, atsiranda laiko apmąstymams, nušvinta mintis ir atsiveria dangus. Išgyventos eilės.