Regima šio sezono alchemija,
Kai iš aukso sidabras – per parą.
Gal malonė dangaus išsisėmus
Ir perkūnas tuščiai žmogų bara,
Nes godumas ir kvailio puikybė
Piramidžių užsėdo viršūnes.
Ne be reikalo žmogų pažinęs
Sau draugu tu pasirenki šunį.
Iš buities blusos šoka į būtį,
Šilto kraujo aukos užsimanę.
Lieka klausimas – džiūti ar pūti,
Kada varis širdy ir kišenėj?