Įpilki taurę man šermukšnio vyno,
Dar neikime miegot, dar nevėlu.
Padūkęs vėjas sode jau nurimo,
Išbarstęs baltus žiedus obelų.
 
Saulėlydžiu dabinas dangaus skliautas,
Iš lėto plaukia debesų laivai,
Kuriais mes paryčiais abu keliausim,
Jei nenupūs jų vėjas nelauktai.
 
Dar pasėdėkime, išgerkim taurę vyno,
Žiūrėki, koks šis vakaras vaiskus!
Ir mus skraiste žvaigždėta apkabino,
Vienatvę padalindamas perpus.
 
Štai vėjas atidaro durų sklendę,
Užeikime – bus galvą kur priglaust.
Viens kito glėbyje abu paskendę
Prie vartų pragaro. Ir prie dangaus.