Iš pavasario
tiesiai į rudenį,
vasaros žiedą aplenkęs.
Kažkur ties viduriu
žemė dvasingai alsuoja
į meilę savų atsirėmusi.

Iš ilgesio rudenį
gėlės pražysta,
klykiančioms gervėms pavymui.
Tik žemė alsuoja dvasingai,
į meilę savų atsirėmusi.

Pavasaris tiesiai į rudenį,
pamiršęs vasaros įdegį.
Iš nerimo
rudenį medžiai
lapus nubarsto vėjams.
Ir žemė alsuoja dargana.
į gėlą savų atsirėmusi.

2019