Nenuplausiu vienatvinių drumzlių 
Šalnotų giedrojimų poplūdžiais,
Liksiu merdėt sudžiūvusio kiauto rieškutėse –
Atgimimo ne man pakartojimai.
Galbūt finišas žeis kiek mažiau,
Jeigu pjūvis nespurdant liks plokščias,
Jei ne įkapėm leisi – bent gedulu – tai apsikloti,
Man kas gyva, kas tikra
Ir kas po šašais neužslopo,
Kas po sapną klajoja
Ir neigia snūdžius samanojimus.
Kitas bus prie manęs 
Tik atkeręs netinkantis lopas,
Nes belaukiu saulėlydžio brėkšmo,
Saulėtekio žarą žegnodama.
Laukti liko nedaug,
Nes nedaug tų šalnojančių poplūdžių,
Šukių giedro dangaus, 
Į praėjusį laiką įbridus.
Juk užgniaužiau savy,
Ką vienam tau geidžiau atiduoti,
Tai, kas gyvas, kas sopa, 
Todėl nenuneigiamai tikra.