Atrodo kartais – žodžių nebebus –
Kaip danguje – nebūna paukščių,
Debesų nebūna...
Tik iš kažkur pasipila lietus
Ir geriasi lėtai į kūną...

Tada giliai – prasikala žolė
Šalti lašai jos širdį vilgo...
Ir noris...
Norisi tikėt –
Stebėt, kaip kopia
Boružė ta smilga...

Nežino ji, koks tolimas dangus –
Toliau nei šimtas,
Visas šimtas smilgų...
Pavargs, užmigs...
Ir vėl nubus –
Ropos aukštyn
Sau stiebu ilgu...
---
Nebūk diena, kai žodžių nebebus...
Nebus lietaus,
Nei boružės,
Nei smilgų...

2019 m. balandžio 6 d.