(Žemės dienai ir Pavasario lygiadieniui)
 
Pasivijo diena naktį, pasivijo,
Lietumi pavasaris nulijo.
Skleidžia žiedą žibuoklėlė švelnų, žydrą,
Lietus lašą dovanojo ankstų rytą.
Žirginėliai ant lazdyno vėjy šoka
Lyg suktinį, lyg tai valsą garbei kovo.
 
Eik, naktele, eik į šalį, pailsėki,
Leisk saulelei su šimtais darbų suspėti.
Pempės klykia, vyturiai laukuos čirena,
Žiemkentėlį iš po šalto miego kelia.
Kai beržai, žilvičiai sužaliuos,
Grįš gegutė ir kukuos kukuos.
 
Laukia Nemunas, Nevėžis ir Neris,
Kai lakštingalos juos džiugins giesmėmis,
O krantuose ievos baltas drobes aus,
Laukdamos nušvitusio dangaus,
Kur saulelė savo dienos kelią
Po laiptelį kelia, kelia, kelia.
 
........................................
Pasivijo diena naktį, pasivijo,
Ne tik upės, ir žmogus atgijo,
Su viltim į juodą žemę žvelgia,
Ją purent, sodinti, sėti rengias.
Kaip sakydavo nuo seno kaime,
Ilgos dienos neša tikrą laimę.