Pavasario dvelksmas

Vėl kovas nužengė į žemę, vėl paukščiai į namus sugrįš,
o tavo metai kovo lopšyje sūpuojas ir šypsos lyg pavasario šauklys.
Pavasaris į širdį skverbias, vėl paukščio giesmę išgirsti,
dar vienas, kitas, trečias žingsnis, iš žiemos snaudulio nubus visi.
Su kovu atėjai į žemę, su paukščiais, grįžtančiais namo,
kraitelėje atsinešei žibuoklę mėlynakę ir saulę, kylančią aukštyn.
Tegul tau šypsosi dangus ir žemė ir medžiai besiruošiantys nubust,
tegul tau skamba dienos lyg pavasario upelis,
šaltus ledus nustumdamas tolyn...

2019-02-28
Audronaša

2019-03-12 10:14:52

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Raktažolė51

Sukurta: 2019-03-14 11:07:20

eilėraštis, kaip gimtadienio sveikinimas, bet KIEKVIENAS galime galvoti kad skirtas asmeniškai. AČIŪ.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-03-13 12:11:43

Eilės kupinos pavasario saulės ir paukščių garsų.