Nebūsiu tavo erdvėje.
Žinau, nepasigesi.
nei mano juoko,
nei kalbėjimo
į melsvą ryto dangų.
Nei mano žingsnių aido,
įstrigusio migla
prarastoje galaktikoje,
vardu Anuomet.
Galėsi vėl lengvai
visas balas apeiti
ar brist per jas ir
nesušlapt lig pat blauzdų.
Gerai juk viskas, laiku ir
savo vietoje. Ir debesys
balti kraštais rantuotais
po kojom patiesti.
Tik va bėda,
galaktikoje, vardu Anuomet,
širdis paliko vieniša,
ganėtinai kvailai kraujuot.

2018 09 09