Atsilapojo laukai iš po sniego,
Kas gyvas, pavasario dairos.
Ir nesvarbu, kad apvytę, išbalę,
Jau gyslose smilkčioja kraujas.

Žąsys ir gervės girgždėdamos grįžta,
Ieško gimtųjų palaukių.
Vabalai visokiausi ir kirmėlyčiai
Šilumos lyg išganymo laukia.

Žmoneliai nuo rimto darbo atpratę,
Dar puslėčiai, snūdūs, aptingę.
Šviežių klevo sulčių prisiragavę,
Šen ten puldinėja laimingi.

Vyturiai tarsi mažvaikiai, danguje krykščia,
Žemėn varpeliais pabyra.
Žibutės pulkais iš po lapų pernykščių
Saulužę garbina, giria.

Žvirblėkai atkutę krūmuose stumdosi,
Šiugžda, be perstojo klega...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Sulaukę pavasario, atsiganysim,
Bus viskas visiems – tik į gera!