Na ir tirpsta tegul... nepriversim
Sniego būti ilgiau negu nori.
Žemė potvynį kantriai sugers juk
Atsikračiusi pašalo oriai...

Upės drumsis, išjudins mintis –
Gal net griaus visa tai, ką žinojom.
Į dangaus aukštį paukščiai pakils,
Ant žolės bus minkščiau žengti kojom...

Na ir tirpsta tegul... nebereikia
Slėpti veido po uždanga sniego.
Keičias vasaros-žiemos taip greitai,
Net greičiau negu ašaros bėga...

Tegul tirpsta. Juk aišku ir paprasta –
Būna metas viskam pasibaigti...


O iš purvo keliu pernai pamestą
Pirštinaitę...
Tik jau nebereikia...



2019 m. vasario 15 d.