rudens metu kai lapais sninga
kipšas kažkoks širdyje kiūto
ir virpina stygas madinga
tampu tokia klampi lyg rūkas
žirgelis kuriame paleistas
ganytis pešt rasotą žolę
nuo širdies lupasi ne pleistras
keisčiausios vizijos nutolę
pradingę visos panoramos
eilėraščiai rugsėjui lyja
geismai ir aistros Dieve mano
autorė pati savęs bijo
tokia spalvų aplink paletė
tiek visko daug į vieną ratą
sustoję privalu mylėti
o vėjas krato krato krato
lapus nuo medžių spalvas lieja
pirmaujantis tampu herojus
save po trupinį išsėju
gruodis kol ties slenksčiu sustoja
ir įteikia Kalėdų žvakę į
delną varpą šventės spraudžia
melodiją išgroju smagią
žiema suknelę snaigių audžia
puoštis dailiai teks juo laukimui
pavasaris pamerks kol akį
kol vėjas lapus skina skina
dainuok širdie ruduo įsako
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): KitaJūra
Sukurta: 2018-12-06 08:51:12
suskaičiau iki paskutinio žodelio...skanu