Duobutė skruoste

Lietaus stipraus būta,
braido spinduliai
kiekvienoj balutėj, –
taip meiliai, meiliai
akys jos nuglosto, –
Laimė, kol maži...
O skruoste duobutė –
taip graži, graži.
 
Tokią ir atsimenu,
skaidrią kaip rasa.
Lange nuolat rymančią,
sako, kad esą
dukros – mamų atvaizdu,
atspindžiu akių.
Veidrodis paliudija
ir vaizdu – tikiu.
 
Lietaus naktį būta, –
šypsausi lange, –
Aušrelė, Audrutė
džiaugias balute.
Laimė, kol jūs esate,
angelai maži.
Kaži ar duobutė...
jums skruoste graži?
 
nakviša

2018-12-05 12:17:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...