Vis dar tave myliu...

Gyvenome laimingi:
Saulė švietė mums visą parą,
Vėjai barstė džiaugsmo snaiges,
Bėgome kilimu vaivorykštės
Ir šypsenas dalinome pasauliui.

Laumių laužai degė nakties tamsoj,
Mes grožėjomės liepsnų šokiais,
Žvaigždės būrė aukso sėklom:
Žodžių niekada per daug nebus –
Būk amžinai su manim.

Gyvenome laimingi:
Susikibę sukomės aistros ratu,
Paukščiai liudininkais liko,
Gėrėm šventą meilės eleksyrą
Ir mėnulyje statėme rūmus.

Bet mirtis ateina į gyvenimą,
Gyvenimas – į mirtį eina;
Nenumatėme stojančio laiko,
Dūžtančių žvaigždžių danguj –
Auksas krito mums ant galvų.

Pasilieka atminty laimės valandos;
Prašau, dar pabūk su manim.
Laumių ašaros laužus gesins,
Tavyje neliko akių šviesos –
Aš slepiuosi nakties laiškuos.

Pienių pūkais ateis ruduo –
Išeik, mielasis, manęs pasitikt;
Ūkana dengsiu savo veidą,
Ištiesk sielos ilgesio puokštę,
Lai skauda man, ne – tau.

Lai skauda man, ne – tau...
nerašanti

2018-11-09 14:10:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-11-16 14:17:42

Įtikinote...

Vartotojas (-a): oioioi

Sukurta: 2018-11-11 11:43:13

Bus kaip turi būti, svarbu, kaip yra dabar ☺