Jaunyste, nors tyliu aidu ataidėk,                
Gyvenimas  liūdnas, žvaigžde žibėk,     
Padange atskriek paukščio sparnais,   
Atūžki pašėlusiu vėju pievom, laukais...
Sušvisk trumpam spinduliu šviesos,
Laikmetis bėga – niekada nesustos,
Paguostum sielą tamsiais vakarais,
Apgaubtum pečius kerais švelniais.
Sujauktas mintis palikčiau nežinioj,
Kaip toli likau lyg apleistoje saloj,
Tavęs nepavyt – per greit bėgi tolyn,
Skaudus  liūdesys – smelkias širdin.
Niūrus likimas nepaliks niekada,
Kur tu, nuaidėjus jaunystės daina,
Tavęs negirdžiu – aplink tyluma –
Šalia tūno pasitikusi būtis mana...

2000 m.