Nesakyk – jau ruduo... Nemeluoki –
Dar rugsėjis tiktai prasidėjo.
Na tai kas, kad nulaužia sunokę
Obuoliai seną šaką be vėjo...

Nesvarbu, kad kas dieną sutemę
Vis anksčiau... Tiesia vakaras ranką...
Mėnuo kalbina atmintį seną,
Kol naktinis drugys atsitrenkia...

Nesakyk, kad ruduo... Dar nereikia.
Tebūnie, jau ir lapai gelsvėja...
Kam gi skubinti skubantį laiką,
Kviesti lietų į parkus, alėjas...

Na tai kas, kad šermukšniai – per kartūs,
Bet tokie ryškūs uogų karoliai.
Viską suminam, paverčiam kartais
Tik daiktais...  Jausmą paslepiam uoliai...

2018 m. rugsėjo 4 d.