Dar pasitikim aušrą. Dar pabūk.
Taip vangiai slenka debesys –
Iš lėto...
O vėjas plaiksto garbanas. Nepyk.
Dar reikia mums abiem pasikalbėti.
Jau priekaištų nebus. Tikrai nebus,
Nes metai mūsų karūnas nukėlė.
Dar pasitikim aušrą. Dar pabūk.
Klausyk, ką  gieda medy  lakštingėlė.
Iš lėto plaukia debesys pilki –
Vėjūkštis tyliai glosto tavo kaktą.
Dar neskubėkim, laukim ryto. Dar pabūk.
Kažko, atrodo, aš bijau netekti...