Nesimeldžiu

Aš nesimeldžiu.
Melstis negaliu.
Tyliu kaip
Žemė,
Medis,
Kaip Akmuo.
Noriu išgirsti –
debesis, dangaus klajūnus,
pajusti vėtrą, prieš girias užgriūnant,
matyti Grižulo Ratus dangumi riedant,
atrasti albume vaikystės pėdas.
Nesimeldžiu.
Melstis negaliu –
malda galugerky užstringa,
sukasi ratu...

Žiemgalos Bitelė
2018-06-14
Raktažolė51

2018-06-14 16:54:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-16 18:23:28

Tai ištrauka iš Daniil Granin knygos apie Leningrado blokadą "Mano leitenantas".

"Dangus mane išdavė, jokie diplomai ir žinios negalėjo man pagelbėti. Likau vienas prieš vieną su šia iš visų pusių skriejančia į mane mirtimi. Mano sukepusios lūpos šnibždėjo: Viešpatie, pasigailėk! Išgelbėk mane, neleisk pražūti, prašau Tave, kad pro šalį, kad nepataikytų, Viešpatie, pasigailėk! Man staiga atsivėrė šių seniai žinomų žodžių prasmė - Viešpatie... pasigailėk! Man nežinomoje gelmėje kažkas prasivėrė ir iš ten karštai plūstelėjo žodžiai, kurių niekada nežinojau, netariau - Viešpatie, apgink mane, meldžiu Tave dėl visa, kas yra šventa...."
 

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2018-06-15 17:57:25

Malda - nevisagalė...Kartais tyloje geriau pačiai su savimi pasikalbėti...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-06-15 16:29:04

Malda gali būti ir be žodžių...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2018-06-15 09:31:52

Tai ir yra malda, labai patiko.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2018-06-14 22:42:05

jausmingai