nepoezija

ar matei kada
karves besiganančias debesyse
margas lyg vaiko piešiniai
judrias lyg žuvytės akvariume
vis išsprūstančias iš regėjimo lauko
ir vis vėl į jį sugrįžtančias

vasaroju su smilga dantyse
įmerkęs kojas į šiltą tėkmę

---

vis brendu ir brendu 
į tą pačią upę
paskui baubiančias karves
tomis pačiomis basomis kojomis

bet ar tikrai jos ne kitos
ne ki to 

???
Barabas

2018-06-04 09:28:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ruduo

Sukurta: 2018-06-06 14:50:22

Miela ir išjausta - su smilga dantyse, tysant vasaros žolėje ir stebint besimainančių debesų kuriamą pasaką. Ačiū.

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2018-06-05 20:15:55

mačiau karves besiganančias debesyse... jų dalis (bent viena) tikrai mano...

 

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2018-06-04 12:59:59

Daug erdvės pamąstymams... Ir gražu.

Vartotojas (-a): kūlgrinda

Sukurta: 2018-06-04 11:39:07

Nuostabu!  Ir kiek minčių sukelia tamstos aprašymas! Mačiau, kai gulėjau pievoje, į šieno ritinį atsirėmusi, irgi su smilga lūpų kampučiuose. Deja, dangumi  praplaukdavo vis kitokios kiaurašonės dangiškosios  karvės,  įkaitusiame ore zvimbė  kitos musės, o į upelį išvis nebridau, kad neišgąsdinčiau su it gyva  tėkme berungtyniaujančių  žuvyčių. Bet paskui pasigailėjau - kiek kartų per tą pačią brastą piemuo gena žemiškąsias karves? Ir nieko - dumblas nusėsta. žolės atsitiesia, į įprastinį gyvenimą vėl pakyla žuvytės. Kad ir kitoniškai, bet žmoniškai    :)

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-04 10:26:02

Įdomus pamąstymas. Bristi į tą pačią upę kartais tampa įpročiu. Na. o paskui kokias karves ar kitas ar ki-to nelabai ir svarbu, nes jos elnėmis vistiek netaps.