Skradžiai

Nenoriu grįžt į vakarykštę dieną,
Minutę, valandą, metus,
Nenoriu praeitim gyventi,
Nebent tik tuo, kas buvo nuostabu.
kai pilkas rūkas dengė dieną,
Tegu prasmenga ji skradžiai,
kai šaltas sniegas krito vasarą, ne žiemą,
kai skleidėsi šalti žiedai. 
Tegul vasary obelys pražysta,
Tegul sunoksta saldūs obuoliai,
kada jaunystė noko vyšniom
Ir tu jas skanavai. Nenoriu grįžt, atgal dairytis,
kapstytis vakarykštėj dienoje,
Pasižiūrėk, kaip žvirbliai krykščia
Palijus lietui baloje.

2018-04-03
Audronaša

2018-05-09 09:57:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...