Paklausi,
Kaip aš gyvenu –
Taip tyliai,
Tartum paskutinį kartą.
Šiandien gerai,
Rytoj – galbūt badu.
Ir saulei tekant gali būti šalta...
Ir gali be žymės nubėgt
Rasa spygliais –
Nukrist į rūką.
Vyst nepražydusi gėlė
Nedaug –
Tik patikėt ja trūko…
Be reikalo,
Be reikalo mane laikei
Visai ne ta –
Įrodinėt neverta…
Galėjau suskambėt nata,
Likau –
Tik langine užverta...
2018 m. balandžio 24 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gelmė
Sukurta: 2018-05-02 16:10:07
Kaip lietus yra teisus šimtu procentų. Neįmanoma nepastebėti šios ponios ,,savito stiliaus", nukopijuojamo nuo Kaip lietaus. O tų kraujo draugių, kaip matau, jau liko tik viena kita. Gal praregėjo? Reikia tikėtis, kad ir likę praregės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2018-05-02 15:11:13
Ir man įdomus. Kraujo drauges, kurios čia bando durnių laužt - nušviečiu, kad tas stilius yra nubeždžioniautas iš manęs. Tip top. Viena prie vieno. Prieštaraujantys gali pasivartyti MANO eiles ir rasti lygiai tą patį dar tada, kai toji ponia čia tik kojas apšilinėjo. Dar prieštaraujančių bus?
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-05-02 14:10:37
Įdomus ir rašymo stilius...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2018-04-30 11:44:58
Įdomus pamąstymas apie gyvenimo permainas. Niekada žmogus nežino kur jo laukia laimė arba nelaimė. Gal, kad likote JAM užverta langine, Jums atneš tiktai laimę.