Apyaušrių šuliniai
tokie gilūs –
sugeria visą delčios šviesą.
Šaltiniai, upokšniai
skardėdami liejasi –
paimti kelią kojomis
kviečia.
Ir eitum, ir eitum
bepėdžiais takais –
kur nukirstos obelys žydi,
kur rasakilos puošias lašais.
Lietaus lašus lūpomis surinktum,
sutalpintum į riešuto kevalą –
neužmirštuolėm juos išdalintum...
<>
bet žemė vis skaudžiau
įsikabina į kojas...
B.K.-Žiemgalos bitelė
2018-04-08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2018-04-15 19:16:21
Neužteko tik perbėgti eilutėmis... Įsiskaičiau. Geras eil.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-04-14 13:22:31
Prasmingas pamintijimas.