Mano lėlės

Mano lėlės išaugo sukneles
ir kandys baigia jas sugraužti.
Miško pakraštyje – senas ąžuolas
pirmą pabučiavimą saugo.
Nedarinėsiu spintų palėpėj,
tuo labiau – palėpės nebėra.
Ąžuolas, pabučiavimą slėpęs,
dabar tik su viena šaka.
Ne, negaila, kad viskas praėjo, –
sugrįžti atgal nenorėčiau,
nes praeiti takeliais
ne su visais galėčiau...
Ir manęs ne kiekvienas lauktų –
prie uosio, prie akmens ar kryžkelėj.
Labai gaila, kad kiek besistengčiau,
Nesulipdysiu vazos sudaužytos...


B.K.- Žiemgalos bitelė
2018-04-08
Raktažolė51

2018-04-12 12:16:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...