Mačiau, kaip pilnatis žvaigždes bučiavo...
Aš neturėjau kur padėt akių...
Šešėliai nuplaukė virš namo seno –
Tų bučinių kuždėjimą girdžiu.
Dar netikėjau, kad šią žvainą naktį
Apaksiu nuo erdvės plačios...
O pilnatis žvaigždes bučiavo...
Regėjau horizontus tos erčios,
Kurios pasiekti niekad negalėčiau,
Kuri toli, bet taip arti širdies...
Mėnuo žvaigždes bučiavo. Jos šypsojos,
Padėjusios man ranką ant peties...
Atidarysiu langus. Vėjas kvepia...
Padangių grožis ieško paslapties:
Ten pilnatis žvaigždes bučiuoja,
Čia ilgesys priglunda prie širdies.