Motinų runkąs lapšy mum sūpavą,
E anų lūpąs dainavą lapšinį.
Va, krūtinį  palaima pagavą, –  
Klostą švilniąs runkąs ir girdis lapšinę...

Brundina varpas pageltį laukai.
Šviežių duonų runkąs augina,
Kad būtų sotūs anų vaikai.
Kryžium peržegnojusiąs šeimas maitina.

Motinų runkąs  žemen saulį mum nešią,
Tąs runkąs Letuvąs vardų drobėn inrašią.
Un motinų runkų laikas visa žemę,
tų runkų gerumas laimį vis lemia.