artėji prie paženklintos ribos
tačiau nejauti kaip arti
bėgai takais keliais
plaukei ant bangos  
norai buvo visada dideli
augo bujojo tavyje
kūnas siela nuolat alkani

jausmai gimdavo širdyje 
dabar ji nerimo sklidina
artėjančio šauksmo negirdi
kartais išgirsta jaučia
nepaklūsta iš baimės
ir nenoriai atitolsta  
nuo gyvenimo ribos
akiračiai dar platūs
deja tau jau neaprėpiami
nusitęsęs kelias trumpėja
šaltas dvelksmas arti

ji šalia su mumis
likimas apdovanoja 
laikas išnešioja bangomis
palieka nevienodus krantus.