Čežėdami šlapdribos kąsniai
Iš pirmo išblukusio atspalvio pilko rytinio dangaus
Tarytum beaistrė glamonė
Į sielos menes nesuspėjus įeiti,
Kai pumpuras lūpų neskyla,
Išleisdamas šildytis saulėje žydintį žodį.
Nei klyksmo, nei ulbesio —
Tiktai monotoniškas, klausą įtempti privertęs,
Maldos šermeninės vapėjimo garsas,
Drėgni ir šalti čežesiai —
Tarsi sėlintų priešas.
Ne, nieks neateina —
Juk šuo imtų skalyti, kaukti ar loti.
Net jis nesupranta,
Kad čeža praeinantis laikas —
Brangus ir vienintelis.
Čeža ir čeža,
Čeža ir čeža...