Melancholiška melodija...
Tik tiek
Liko iš dainos, kurion žodžius sudėjau.
Ak, rugsėji gelsvas, tu bent nepradėk
Verti langines, nes pučia šaltas vėjas –
Vakarais, naktim ar net lig paryčių,
Kai liūdna vienatvė glosto lango skruostą,
Vis kartodama: tik prieblandoj liečiu...
Vis sakydama: tik tamsoje paglostau...
Na, tegul, tegul – melodiją girdžiu
Tylią ir skausmingą – tarsi tas kritimas
Lapų – jau neišsipildžiusių vilčių...
Net jaučiu, matau, kol atviros langinės,
Kaip prabunda, blėsta miesto žiburiai,
Kaip mėnulio veidą braižo šakų pirštai...
Buvo meilūs žodžiai...
Žodžių nebereik –
Netgi žvaigždės dieną danguje numiršta.
Nors išties aš laukiu kolei dangūs švis –
Nesvarbu dabar jau – spalis ar rugsėjis...
Melancholiška melodija...
Dar vis...
Tu girdėsi ją, nes visada girdėjai.
........................................................................
Tiktai žodžių gal tokių meilių nebus.
Bus kiti – išliekantys – be rimo.
Kiti rudenys barstys kitus lapus
Ant vienintelio širdies arimo...
2017 m. rugsėjo 19 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-11-14 07:25:22
Širdimi rašytos eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-11-13 20:44:46
ypatingos eilės, skaitydama visa pasineriu į jas ir glosto širdį...priglausiu
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2017-11-13 17:05:24
Vadinasi melodija buvo tikrai graži
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-11-13 15:34:21
Kaip mėnulio veidą braižo medžių pirštai...
Rudenys kiti barstys kitus lapus...
Širdies kalba.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-11-13 10:02:43
Ilgesingai, rudeniškai,, puikiai išreikšta emocinė būsena.