pasiruošimas

kas lieka pakilus
tik kristi nukritus pakilti
brūzgynai apraizgo rankas
negali apkabinti - - -

artėjimai tolsta
šypsnio šešėlis sugrįžta
išskaitytas dantiraštis trupa
niekieno žemės paikystė

pirmapradi pavidale
oi nesakyk savo vardo
tamsžali plotai artėja
tolsta nuraudusios žaros

dar ir dar kartą kartojasi
dienos ir naktys
jų taisyklingu ritmu
iš tolo ateina vienatvė
oioioi

2017-10-28 13:52:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-10-29 13:12:40

Kartais sielos vienatvė apsigyvena, vos žmogus gimsta, nes skirtas toks likimas...Kita vienatvė priklauso nuo
paties žmogaus, kaip jis pasinaudoja jam skirtu likimu, o kitam netikėta... Vienatvė nesuteikia pilnumos, gal tik
brandumą... Tai mano pamąstymai...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-10-28 18:21:51

Tikroviškos eilės.
Sunku prognozuoti ateitį. Kartais nelauktai taip viskas pasikeičia. Vieniems į vieną pusę, kitiems - į tą pusę.