o žaliask...

O žaliaskare Lietuva,
Kiek daug tavy žalios spalvos,
Kokia saugi žalia padangtė
Nuo lietaus, vėjo ir audros.
 
Likę žieminės partizanų
Didžių kovų tai praeitis,
Kiek daug seselių ir brolelių
Už Laisvę krito, juos saugo atmintis.
                            
Mūsų Tėvynė – tai Šventovė,
Čia ilsis protėvių dvasia,
Kiekvienas čia žmogus – Tvirtovė,
Kiekvienas mūsų – Lietuva.
 
Ir kur lietuvis bekeliautų,
Ar būtų tolimam krašte,
Jam Lietuva – visų brangiausia,
Jam Lietuva – Tėvynė – Motina Šventa.
 
Galbūt tenai karštesnė saulė,
Galbūt daugiau ten jūrų vandenų,
Man Neringos krantai patys gražiausi
Ir Baltija, turtinga gintarų.
 
 Aš sveikinu Tave, Tėvyne,
Su Tavo Šimtmečiu šauniu,
Gyvuok! Mes puošim Tau krūtinę
Didžiais darbais ir savo gerumu.
poeta

2017-10-13 21:17:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2017-10-27 15:26:47

Dabar mažai kas rašo ta tema, visi naršo moderniąją poeziją, kurią ne visi supranta, bet rašo. Tačiau nors nėra gilumo Jūsų kūrinėlyje, bet labai nuoširdu ir gyva. Pagarba autoriui už Tėvynės temą.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2017-10-14 09:28:28

Pavardyti pagrindiniai privalumai, o kur gilesnės įžvalgos (juk eilės ne koks protokolas?).
Gerai, kad tokiomis temomis eiliuojama ir apskritai kalbama. Bet kažkaip paviršutiniškai viskas atrodo...
Šimtmetis buvo komplikuotas, tad kiek jis šaunus, bent man abejonių kyla. Tiesa, proginiam-plakatiniam įrašui tokie šaunumai limpa.
Beje, mylimos Tėvynės istorijoje (kurią visi gerai išmano?) buvo partizanų žeminės.