Krantas vietom rausvai pataškytas
Ir bažnyčia kaip yla į dangų
Myliu Birštono rudenio rytą
Kada saulė nuo Verknės tik rangos

Ir kaip miglos virš Nemuno gula
Kada laumės kerus savo verda
Kada nuplėštą vortinklio siūlą
Gaudo klevas palipęs į skardį

Ratilai kada vandenį paišo
Kaklais giriasi gulbės nebylios
Ir kaip kipšas iššokęs iš maišo
Kormoranas įdryksta į tylą