Skaičiau ne pažodžiui, todėl ir kilo visokių asociacijų.
O labiausiai patiko tai, kad mintis išreikšta per pagrindinius dažnos dvasios kelius: Internetą, Feisbuką. (Kadangi pastaruoju nesinaudoju, negaliu postringauti plačiau, bet galimybes ir įdomybes vis dėlto nujaučiu).
Galima svarstyti, kurgi ta didžioji mokykla. Pirmiausia (labiau siejant su švietimo aktualijomis) mintis linksta į tai, kad Karą kariauti gali tik šventasis. Mat labai maža tikimybė, kad ką nors Apšvies.
Nors… įskaitoma ir tokia Tiesa (ji dabar sklinda internetu, bet kiek įmanoma tiesesne žodžio prasme), kad galima vertinti viską kaip asmens formacijos kelią ir tada titaniškos pastangos nukreiptos tik į saviugdą. Tai, ko gero, paprasčiau negu aplinkos ugdymas.
Todėl karas nei šventas, nei nešventas. Gali būt be kryžiaus, tik su tam tikrais dryžiais.

Sudėtingą uždavinį užsibrėžėte.  Pvz, norint iš alkoholiko padaryti abstinentu - reikia jį perkelti i abstinentų grupę. Jei gražinsime atgal - visas triūsas nueis šuniui ant uodegos. Panašus atvejis ir su daržovėmis.

verta kariauti, kol neatsiduri arčiau ar vietoj daržovių...puikios mintys

Į sunkų žygį  išlėkiai ,Tamsta mokytojau. Kažin ar pasiruošęs? Šventasis karas
turėtų eiti plačiu frontu, o dabar - bar, bar, bar... niekas neatsiliepia , "nes mo-
kyklos tampa" (pats nurodėte kuo).
"Kam šėriai žirgelį?
Kam šveitei kardelį?"