Jei nuvilsiu kažką,
Nes suknelė sena
Ir nebus stiklo rūmuose vietos,
Apsigobsiu žvaigždėm
Siuvinėta skara
Šimtais šimtmečių nenudėvėta…
Jei neduos atsigert,
Sakys – upės lede,
Ledo gabalą lūpom paliesiu.
Svaigs nuo skonio galva,
Gal manys, kad girta,
Gal ragavusi uždraustą vaisių...
Ir pavirsiu tada
Pakalnučių rasa,
Kad nuo žodžio darkart neskaudėtų…
---
Gal nuvilsiu kažką,
Kad esu ne tokia,
Kad suknelė sena ir dulkėta…
2017 m. birželio 3 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2017-06-13 10:09:48
Kas kart skaitydama jūsų eiles, pajuntu eilėraščio galią... gera išjausti jas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-06-13 03:12:11
Kad nuo žodžio darkart neskaudėtų... Man ta vieta įsimintiniausia. Nes taip ir būna.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-06-12 19:06:32
subtilu ir lengva - kaip ta - -žvaigždėm siuvinėta skara....pasiimu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-06-12 14:42:47
tikra ilgesio giesmė...labai gražu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2017-06-12 10:35:49
Labi ilgesingai nuskambėjo...