Šefas išrėkė: – sena!
Kraukis daiktus, man gana
Raudonuoti prieš kitus!
Sekretorė turi būt
Tik blondinė ir liekna. 
Tu juk griuvena, Ona!
Na į ką tu panaši?
Tu, kaip krislas man aky!
Joks klientas nežiūrės,
Kai pakilus nuo kėdės
Pasitiksi tu svečius.
Laikas keičia likimus...
Ką daryt? Neišmanau:
– Senas juk ir tu, dangau!
Pažiūrėki į save,
Mes abu vienam laike.
Nesipykime daugiau.
Ar suprasi pagaliau –
Dėl linksmumo jei pana,
Verksi, sielosies... Gana
Mane barti. Išeinu.
Juk paliks tave kvailiu!
------------------------------  
Jau gražuolė išrinkta.
Ak, kokia daili, jauna...
Laimė šviečia jiems perpus.
Sėdi, krapšto nagučius...
-------------------------------
Guli užmesti darbai.
Dar ir apvogė... Velniai!
Žlugo verslas ir šeima.
Jai dar šito ne gana,  
Tęsias pasaka juoda –
Juokias ji, o aimana
Sklinda į visas puses.
Kas gi vyrą tą supras,
Kas priglaus tamsioj nakty?
Laimė liko praeity...