Atlūžo gabalas aušros
Ir ryškiai kybo tamsiam skliaute,
Kas tik šviesos nors kiek ieškos,
Atras, ragaus, gal susiglaudę.
 
Patiko šakai obelies,
Ji nemiegojo — kažko laukė,
Gal tos aušros, dar nebylės,
Mintimis dangų švelniai braukė.
 
Atlūžo gabalas aušros...
Ar tai visų  skanautas vaisius?
Primirš... gal obelis kartos —
Padangę dengė ryškus gaisras...