juk nugalėti atėjai

Santrauka:
tai ne poezija, o tik kvietimas...
koks vilties vardas?
angelas? gal rojus?
o optimizmo sėkla –
ar ne deguonis žmogui,
norinčiam gyvent?
likai nesuprastas
apspjaudytas
be nuodėmės?
šypsokis net tada,
kai noris verkt!

išliki akmeniu
stovėt per vėtrą
o pykčio pūgai siaučiant
šildyk pats save
šviesiom mintim!
nepasiduoki nevilčiai –
tai spąstai!

koks vilties vardas?
angelas? gal rojus?
tik tau nuspręst.
gyvenki prijaukinęs
vilties daigelį!
juk nugalėti atėjai...
ieva

2006-11-14 13:28:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-11-14 14:32:51

barabas,
o kaip manai ka?

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-11-14 14:22:56

Ramune, gal isgird kai dazniau ir daugiau kas kvies ;-)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2006-11-14 14:12:31

...žydėk, Viltie, nors kažkuo,bet Žydėk...

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-11-14 14:10:17

barabas,
ne taip supratai
skaityk is naujo ;-)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2006-11-14 13:50:39

Irna,
cia ne eilerastis, ir ne poezija. pati zinai. cia tik jausmingas kreipimasis i lietuvius, kuriuos prispaude juoda depresija, masiskai zudosi jauni zmones. baisu.

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-11-14 13:47:35

gerai, kad grįžti prie eilėraščių – jie tave atspindi geriausiai. be to, kaskart jie darosi sodresni, gilesni, išieškoti...