Senai sudilo drobulė motulės austa,
Nebepyška staklės, nezvimbia ritės.
Senoji raštų knyga dingo slapčia,
Kas jas beskaitys, – ženklai nematyti.
Komodos stalčiuose tuščia, deja.
Reikia įvairių siūlų prisidažyti,
Virbalai negrabiai pabiro staiga.
Norėjau tavo ir savo vardus išrašyti.
Tetos megztinis baltas, puošnus,
Jame puikuojasi tulpės, lelijos.
Šiandien vakaras tylus, ramus,
Lyg užtiktas senoj seklyčioj.
Minkšta kepurė, šalikas raštuotas,
Veltiniai palei baltą krosnį šyla.
Megztinis kelionėn tau įduotas,
Sapnuos ar vizijose dar iškyla.