Šešėlis
Visą dieną
Be perstojo lyja.
O aš ieškau
Savo šešėlio.
Šaukiu garsiai,
Maldauju tyliai –
Ne, negrįžta,
Toli nuėjęs...
Gal pamiršęs,
Kad mane lydėjo,
Jis netyčia
Pas kitą nuklydo.
O gal kantriai
Šalia maklinėja,
Lietumi prisidengęs,
Lyg šydu.
Blaškausi. Kenčiu.
Abejoju –
Gal jis niekad
Nebuvo atėjęs
Ir aš jį tiesiog
Išgalvojau?
- - - - - - - - - - - -
Gal ne jis, o aš
Jo šešėlis?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-10-21 15:19:03
Liūdnas šešėlio ieškojimas, bet mielas.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-10-20 23:44:52
Geras.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-10-20 19:33:54
paprastai, bet labai gražiai ir taikliai
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-10-20 17:10:17
Atsiras tas šešėlis kai pasirodys pirmieji šalčiai ir ryški saulė. O eilės su intriga.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-10-20 13:57:31
Įdomus pojūtis...Ypač pabaiga..Daug paslapties ir tokios lyg nesvarumo būsenos..
----
Ir aš vienam eilėrašty esu pasiūliusi šešėliui prisėsti šalia, pakalbėti...
http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/84967
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-10-20 13:29:46
Įdomus pamąstymas. Patiko.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-10-20 12:40:34
Labai taikliai šiuo klausimu yra parašiusi Medeinė ( kai dar nebuvo Medeinė ):
"Jeigu šešėlio neturėčiau,
Galbūt turėtų jis mane?"
Ir Tavo pamąstymas patiko, netgi labai.