O, Lietuva, išbūrei mano dalią,
Tu mano saulė, tu mana diena.
Parimus pušele prie seno kelio,
Šnibždėsiu vieną vardą: „Lietuva“.
 
Kai bėga metų virtinės vingiuotos –
Ar šypsos saulė, ar niūri diena,
Skausme, džiaugsme ir nerimo šešėly
Kartosiu vieną vardą: „Lietuva“.
 
Banguos, sugrįš praėję metai vėlei –
Manam kely tu būsi vis gyva.
Žydės, plazdės širdy svajonė –
Papuošus žemę rūtom – Lietuva.

Priedainis
O tavo vardą tūkstantį jau metų
Kartoja kalvos, kloniai ir miškai.
Gerai, kad žmonės tavyje išaugo,
Gerai, kad tu mus savyje matai.
Smagu, kai ošia žalias jaunuolynas,
Kai kleketuoja gandras ąžuole,
Smagu, kad vardą gintarinio krašto
Kartoja žemės žmonės: „Lietuva“.