(Atnaujinta politinė satyra)
 
Greit rinkimai, žmonės mato –
Vyrai kalba iš ekrano,
Galvos žilos, temos rimtos
Ir problemų gal koks šimtas.
 
Raitosi laidos vedėjas,
Kaip gražiau čia pakalbėjus,
Kam duot žodį, kam atimti,
Kam skaudžiau įgelt, įspirti.
 
Opozicija sukaitus
Seka seną pasakaitę
Apie sunkią liaudies būtį,
Greitą viso ūkio griūtį.
 
Gudriai šypsos liberalai –
Aimanoms darysim galą,
Reikia viską išparduoti,
Lietuvą privatizuoti.
 
Keršto geluonį galanda
Juodas pranašas Rolandas,
Tik Amerika kalta
Ir Europa sumauta.
 
Pagalvojus apie NATO,
Jį baisi mintis nukrato –
Kas, kad Lietuva saugi,
Jei nuo Kremliaus atskirti.
 
Tarsi pranašas, lyg Mozė,
Jaunas Landsbergis jam drožia –
Tiktai Briuseliui, Strasbūrui
Mes paklust nuo šiolei turim.
  
Taip, valstybė negaluoja,
Žmonės bėga, emigruoja.
Miestai mąžta, kaimai džiūna,
Lietuva vis viena žūna.
  
Čia Puteikis neišlaiko,
Su Krivicku valdžią peikia –
Korumpuoti savanaudžiai
Sau tik gvelbia, žmones skriaudžia.
 
Už visus gražiau valstiečiai
Pasakėlę tautai riečia –
Tik Karbauskis sukurs rojų,
Šviesų ateities rytojų.
 
Net pamirši vakarienę,
Kai prabyla Maldeikienė –
Tratata ir tratata
Nesibaigia paskaita.
 
Darbo partija be darbo
Žada nugalėti vargą.
Naiviai šypsos Mazuronis,
Nors ir senas, bet malonus.
 
Ir Premjeras žodį tarė:
– Šeimos mažos pasidarė,
Demografija mus graužia,
Per biudžetą žalčiu šliaužia.
 
Nėr kam mokesčių mokėti,
Tuoj finansai bus kaip rėtis.
Greit ir akmenys, kelmai
Patentus mokės tikrai.
 
„Darbo kodeksas“ jau naujas,
Oligarchai giria, džiaugias,
Viską girdim, viską matom,
Pakentėkit dešimt metų.  
 
....................................
Žmonės klausė, bet pamiršo –
Viskas laužta juk iš piršto.
Bene pirmas būtų blūdas,
Tautą gąsdint senas būdas.
 
......................................
Bet
Ką politikai kalbėjo,
Išnešiojo paikas vėjas.
Po upes ir po miškus
Sklido gandas neramus.
 
Kad sujudo senas kelmas:
– Na ir kipšas, tikras velnias,
Tai dabar jau ir kelmučiams
Mano šonai ne namučiai.
 
Nelaikysiu jų už dyką,
Lai sau ieško kelmo kito.
„Šungrybių“ gausios šeimynos
Lietuva neišmaitina.
 
Tegul Londone, prie Temzės,
Britų akmenis sau gremžia.
Ten ar žydras, ar raudonas –
Garbingiausias žemėj ponas.
 
Kelmo grybams neramu –
Šitiek turi jie vaikų,
Jei bus mokesčiai už lietų,
Visi užsienin pabėgtų.
 
......................................
Gal taip buvo, gal ir ne...
Kai rinkimai – net miške
Per visus medžius kiaurai
Ritas barniai, pažadai.
 
– Taip, politika ne juokas, –
Grybams pataria apuokas,
– Eikite Seiman pulku,
Bus ten sotu ir smagu.
 
................................
Pagyvensim, pamatysim,
Kiek „kelmučių“ bus pridygę.
Senos lepšės, bobausiai
Patarimo jo paklausė.
 
Meta bėga, metai sukas,
Seka pasakas grybukai,
Kaip jie dirba, mišką saugo,
Nors ir samanom apaugo.