Tavo Šviesoje

Tik Tu – Šviesa ir Meilė ir Tiesa,
Tu – ir harmonija skaidri, balta ramybė.
Ir dovana stebuklo mums duota,
Ir šypsena tyra, vilty kur lydi.

Ar mokame šioj Žemėj nuolankioj
Įvertint Tavo auką ir didybę?
Ar širdis keliame aukštyn tyloj,
Dainoj, raudoj ir valandoj tamsybių?

Neklausi Tu, kas geras, o kas ne –
Visiems dosnus malonių, gailestingas
Ir dalini mažiausiam iš visų,
Tai, ką žinai jam esant reikalinga.

Dėkoju Tau, už visą, ką kuri
Kas mirksnį, valanda, kiekvieną dieną…
Kad mūsų būtyje Šviesa esi,
Kad savo Meilės spindulius beri,
Tiesos galybei švintant vėl kalbi
Ir mano sieloj visad gyveni.
Vera Eva

2016-09-15 10:03:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-09-15 11:00:46

Nuoširdūs jausmai, tik kiek glumina tų pačių kalbos dalių rimavimas ir paskutinis posmelis savo struktūra, gal tiesiog reikėjo jį atskirti? Bet tai tik mano nuomonė