Kur susikerta kelias

Apkabink, ilgesys gildo mano krūtinę, 
Jau seniai nejutau tavo šildančių rankų, 
Tarsi žvaigždžių šviesa, tarsi laužas naktinis, 
Jau seniai atminty, jau seniai nebelanko
Tavo sielos išaustos voratinklio gijos
Pasiliko tenai, kur susikerta kelias, 
Kur vienatvė vis braido ir paukščiai nutilo –
Vien tik tu išviliotas iš laiko nedalios.
..............................................................

Apkabink, ilgesys gildo mano krūtinę, 
Nepamiršiu tavęs, liko balso vien aidas,
Tarsi rytmečio žarą, lyg gaisą auksinį
Išsinešk atmintin, iš delnų nepaleidęs...
Vasara7

2016-05-02 19:50:37

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-05-03 10:15:29

Būna ir tokių minučių...

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-05-03 08:19:52

Vaizdingas, lyriškas, ilgesiu dvelkiantis kūrinys. 

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-05-02 22:56:27

Gražu ir jausminga.

Vartotojas (-a): stela

Sukurta: 2016-05-02 21:03:04

Labai gražios eilės.