Slinkasis katėns

Santrauka:
Tai pasaka apie ydą, kuri būtų pražudžiusi katiną, kai jis papuolė į bėdą, bet draugų pagalba jį išgelbėjo ir privertė pasikeisti. Tai pasaka apie tikrą besąlygišką draugystę, kuri neieško naudos.
    Gyvena mėškė žmuogos. Toriejė ons katėna vardo Jeruonims. Bova tas Jeruonims dėdėle jau slinks. Toriejė žmuogielis anam ė pelių prigaudytė, ė anou numaudytė.
    Vėina dėina pamatė Jeruonims ož longa žvėrbli ė saka žmuogou:
    – Žėna, apkiriejė monėi tuos pelės. Veiziek, tėn, ož longa lakiuo žvėrblielis. Sogauk to monėi tou žvėrbli ėr atnešk.
    – Da kuo, – sopyka žmuogos. – Ė tep perslinks esi. Je tep nuori, pats ek ė sosėgauk.
    Jeruonims pakielė oudėga, sošnipštė nekontėns ėr ėšejė par doris. O laukė bova šalta, rodou. Tėrtiejė katėns atsėsiedės ont žemės ė mislėjė, kap tou žvėrbli sogautė. Dėdėle bova sopykės ont sava šeimininka, dėl kuo tas neklausė ėr dabar pats katėns tor neštė sava sobėnė ė lauka. Nusprėndė, kad tuokem šaltie nieka nesomėslys, geriau es ė miesta pasėžvalgytė. Ėr ėšejė. Ejė, ejė Jeruonims pakol priejė truoba. Ta truoba bova straini, rauduono stuogo, medėniem, tomse rauduonuom sėinuom ė dėdėles longas. Somėslėje Jeruonims tuo truobuo pagyventė, pakol nebėbūs šalta. Katėns prišuoka pri truobuos longa ė pakrapštė anou so nago – nieks ni čirkšt. Pakrapštė da kartielį, ė tumet longa atėdarė maluoni pagyvenosi muotrėška.
    – Kuoks dailos katėnielis, – pragyda ana.
    Jeruonims sošnypštė. Muotrėška ėleda katėna ė truoba, ėpylė anam pėina, pašierė. Atejė naktis. Ta muotrėškelė ė šiaudėni kreži pridiejė minkštų skodorų ėr ėdiejė pakluodė.
    – Ek goltė, katėnieli, – paragėna Jeruonima muotrėška, vo pati nuejė ė kėta kombari oždarydama doris.
    Kėta dėina Jeruonims atsėboda tėn pat kor ėr ožmėga. Ons nuejė ė kėta kombari kor bova bliūds pėina, trys žovis ė dvė pelės. Muotrėška kūrė pečio. Paiedės Jeruonims nusliūkėna pri muotrėškas. Ana paiemė katėna ont ronku, gluostė, mylava ė nusėnešė pri dėdėlė narva, katras bova prikabints palobiė kertie.Vuos Jeruonims apsėžvalgė ėr pamėslėjė: „vo kam tas narvs?", tujau pat tam narvė ėr atsėdūrė. Ė vėskou soprata, kad daba būs struoka. Maluoniuoji muotrėška yr ragana ė nuor slinkuoji Jeruonima soiestė! Kap ėšsėgonda Jeruonims ka ragana priejė pri anuo ėr ė anou paveiziejė.
    – Vo skanė pėita būs! Pati šviežyna ė gerklė ėlėpa! No čia monėi pasėsekė! – apsėdžiaugė muotrėška, ė nubiega parsėneštė dar šakalių.
    Jeruonims pamatė ož longa tou pati žvėrbli, katrou nuoriejė sogautė. Pradiejė vėsep žvėrblį prašytė, kad anam padieto, kad gelbieto nu raganas, kad baise nenuor atsėdortė katėlė, kad nuor sogrįžtė pas sava žmuogo. Žvėrblielis dėdėle nosėgonda, apsėsoka ė nuliekė. Vo ėšsėgonda ons ne katėna, bet raganas, kad ana ėšvėrs ė soiės Jeruonima. Nuliekė žvėrblis ė mėška pas tou patį Jeruonima žmuogo. Priliekė pri žmuogaus ė sočėrškė:
    – Tava Jeruonims papoulė ė bieda. Pėktuoji ragana nuor anou ėšvėrtė ė soiestė!
    Ėšbiega vėrstėniuom žmuogos ėš truobuos, žvėrbliou ėš paskuos rėstuom nubiega pri raganas truobuos. Vo ragana jau taisies vėrtė sava pėitus. Ėštraukė ėš narva vėsa drebonti Jeruonima. Sorėša anam kuojės. Jau nuoriejė ėmestė ė katėla, tik veiz, kad ožmėrša vondėns ėš šolėnės pasėsėmtė – katėls tošts. Pasėiemė ragana viedra ė ėšejė vondėns. Žmuogos kap tik pasėkavuojė ož truobuos kerties ė lauk, pakol ragana ates. Kumet ragana priejė, čiopa žmuogos anou ož čiopryna ėr ėkėša ė šolėnė! Krėta ragana, krėta ėr kumet pasėgėrda "pliūkšt", ėš šolėnė ėšliekė dėdėlie jouda varna ėr nuplasnuojė ė dongo. Žmuogos ėbiega ė raganas truoba, atrėša sava slinkajam katėnou kuojės, pasėiemė anou ė kliebi ėr ėšejė nomėi.
    Kumet anėi parejė ė nomus, Jeruonims truopnio balso pasakė:
    – Nebėbūsio aš tuoks slinks, vėskou pats pasėdėrbsio. Būsio tėkros katėns. Vo paiedėmou monėi ė pelės deries.
    Tou pasakės Jeruonims pamatė ož longa tou pati žvėrblieli ė pamerkė anam akį.

Eglynų Kazimiers, Palonguos pradėnė muokykla, 4 Oužouliokų klasė, 2016 kuovs
Ilgaausis

2016-03-29 23:14:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): zoikatis

Sukurta: 2016-03-30 13:45:47

Pats svarbiausis dākts - rašītė žemaitėškā!.. Ka rašā ėr nuori tou dėrbtė - jau daug!.. Daug kas apsėmet krietnēs žemaitėškas rašības žėnuovās... Vo aple žemaitėška rašība mažā teėšmāna.