Nesugavot, vorai, nesugavot,
Vasarėlė pabėgo slapčia.
Veltui nėrėte tinklą prie tako,
Veltui dirbot, skubėjot nakčia.
 
Jei įklius, tai tik lapas pageltęs,
Kai prie žemės priglusti bandys,
Gal užklys, kai nustos rasa verkęs,
Rytmetinės aušros spindulys.
 
Neliūdėkit, jei tuščias paliktų
Ant nuvytusio stiebo žolės
Arba vėjui papūtus suplyštų
Ir tik gijomis pievoj gulės.
 
Koks ruduo be voratinklių šėlsmo,
Iškabintų žilų nėrinių,
Kada naktys ilgėja iš lėto,
Dienomis truputėlį žvarbu.
 
Kaipgi man rudenėlį sutikti,
Nepaskyrus posmelių kelių,
Kuriuos suptųs plačiai išdraikyti
Šilko siūlai ant eglės šakų.