Nesustabdyt žydėjimo, nesustabdyt,
Jei ir nudžiūtų senas medis,
Galbūt labai negreit, ne ryt ir ne poryt,
Kitus žydėt laikas pažadins.
 
Ateis pavasaris ir vėl išbals
Pakilusios iš atžalėlių šakos,
Jose lakštingala maža skardens
Bebalsio medžio atgimimo sakmę.
 
Žiedai — gyvos gamtos, šviesos šaukliai,
Užgimę po žiemos į saulę tiesias,
Prie jų nušvis žmogus ir būtinai
Ras laimės pasaką, jei bus tik dviese.
 
Nesustabdyt žydėjimo, nesustabdyt,
Kaip pergalės gyvenimo prieš mirtį,
Kvietimo — žemėj dirbti, kurti ir statyt,
Savy turėti  amžinumo viltį.