Kam tau žnyplės? – Ir taip tu turtingas,                
Įžvalgus ir landus lyg žuvis.
Va, žiūrėk, tas prie darbo aptingęs,              
O tu mėgsti desertus kelis.

Nesitenkini duona ir pienu –
Reikia sraigių, krevečių, kavos.              
Emocingai iškloji naujienas
Ir neleidi užlipt ant galvos.

Jei pavojus – greit apsuki lanką.
Sumaištis – vėl slenki atbulai.                  
Koks gudruolis! – Ne žnyplėm, o rankom    
Kitų norus slapta nukarpai.                              

O pačiam dygsta regeneratai –                            
Neatšipusių norų galai.
Per tave kišenes kiti krato,                
Tau svarbiausia – savi marškiniai.