Pro tirštą baimės rūką, tamsą nevilties
           įkris į mano širdį saulės spinduliai,
ir tai, kas užmiršta ir paslėpta giliai,
           jie netikėtai gydančia šviesa užlies --

Ir skaidrūs vandenys malonės paskandins
           širdy užstrigusius tartum rakštis skausmus,
tamsa išsisklaidys ir į širdies namus
           sugrįš ramybė — su džiaugsmu apsikabins --

Ir lyg sparnai erelio vėlei išsiskleis
          nauja viltis, ir Tavo meilės vėjas nusineš
mane į Viešpaties Namus, kur gyvas liksiu aš, 
           apšviestas Tavo saulės spinduliais...