Prilijo į akis gelsvu raudoniu.
Išnyko debesys. Bus vėl giedra.
Prasimušė širdy paslėptas tonas –
Ruduo nupraustas saulėta ranka.
 
Nejau atsakymas – kaip man gyventi
Užstrigo pakrašty, žiloj erdvėj?
Renku po raidę ir į kitą krantą
Ropoju kopėčiom ir amžinai
 
Bandys užvert vartus manasis ego.
Nukritę lapai slėps senus takus.
Kate apšiurusia mintis prabėga –
Ruduo gyvuos, nors mūsų nebebus.
 
Širdy raudonas ( žalias jaunas) vynas
Pražysta meile, vasaros kaitra.
Nenoriu daug – kas kartą vėl užgimus  
Norėčiau grįžti spinduliu lange.