Gyvenimas nesustoja, eina tolyn -
tu nenoromis metų skaičiuotę velki,
kartu ir praeities dovanotą dainą,
bet kodėl melodija pamiršta, blanki?

Norėtum dainą prisimint, užrašyti -
žodžius, paleisti gyvai – kliedesys:
tarsi surinkti paskutinius žiedus,  
kada belikę tik stiebai - jie nepražys.

Laikas atminties gaivią rasą braukia,
palieka nuvytusi žolė – gyvybės tąsai -
nuskambėjus gyvenimo melodijai tyliai:
dabar ramybės ir tylos apsuptyje esi...             

Pasitinki atviru šypsniu rytmečio saulę,
pavasarį gerėjais ryškiomis spalvomis,  
vasarą išlydėjai liūdesio kupina širdimi -
deja - neprisiminsi nuskambėjusios dainos.